- knyburti
- knỹburti, -a (-ia), -o 1. žr. knyburiuoti: Jis beknỹbura niekaniekius: neria, verpia, siuva… J. Ligonis pakilo ir jau knỹbura laukuose Sr. Šį tą knỹbura apie pečių Krkl. Ana paims i knỹburs KlvrŽ. Knỹburk geriau, ką dykas besėdi! Ll. Kažką panosė[je] pasikišęs pri stalo knỹbura Užv. Par daug ilgai knỹburi vieną grėblį Kal. Todrin artojas dirvoj' tuointimpos knỹburia DP211. | refl.: Kiaulės knỹburas OG337. 2. tr. pamažu kramtyti: Žmoneliai duoną vikinę knỹbura kai ne savo dantim Prng. 3. intr. kibaruoti: Inspainiojęs vaikas rūbeliuose, tik pirščiukais knỹbura Prng. 4. intr. kirbinti, dirginti: Pačio[je] širdies duobelė[je] knỹbura ir knỹbura visą dieną Užv. \ knyburti; nuknyburti; užknyburti
Dictionary of the Lithuanian Language.